Važiavimo dviračiu privalumų ne vienas – sveikata, grynas oras, užnugaryje liekančios automobilių spūstys, žinoma, ir ne viena dešimtis sutaupytų, o gal net uždirbtų eurų! Sveikatos specialistai ir dviračių entuziastai kviečia prisijungti prie iniciatyvos vykti į darbą dviračiu ir prisiminti svarbiausias taisykles, kurios užtikrins sveikatą ir gerą nuotaiką.
Pasiryžti sunku, o pabandęs nebegali sustoti
Praėjusiais metais 3630 kilometrų dviračiu į darbą numynęs Vytautas Miliukas pasakoja, kad sunkiausia buvo pasiryžti. ,,Pirmas kartas buvo sunkiausias, o pabandęs negaliu sustoti, nes patiko teigiami pokyčiai’’, – sako pašnekovas.
Prieš du metus jis pirmą kartą pamėgino dalyvauti įmonės iniciatyvoje, o praėjęs sezonas buvo itin sėkmingas dėl palankaus oro. ,,Geresnė savijauta, greitesnė kelionė išvengiant automobilių spūsčių, azartas siekiant geriausia rezultato”, – vardijo pagrindinius kelionės į darbą dviračiu privalumus ,,Arimex” darbuotojas V. Miliukas. Darbuotojų sveikatą bei fizinį aktyvumą skatinanti įmonė šiais metais jau penktą kartą kolegas bei kitas įmones pakvietė prisijungti prie iššūkio kasdien keliauti į darbą dviračiu taip puoselėjant sveikatą bei papildomai užsidirbant. Sezono pabaigoje, apdovanojimų metu, didžiausią atstumą įveikusiems įmonės entuziastams įteikiami specialūs prizai. Praėjusiais metais projekte dalyvavo 13 darbuotojų, jie įveikė net 13 523 km atstumą!
V. Miliuko kolega Raimundas Tursa įmonės projekte dalyvauja kiekvienais metais. ,,Malonumas atvažiuoti į darbą ryte jau pasportavus, su didesne energija ir grįžti į namus besimėgaujant gamta. Vykstant į ir iš darbo dviračiu, nebereikia papildomai laiko skirti sportui”, – sakė R. Tursa. Dviračių sporto mėgėjas pabrėžė, kad įmonės projektas suteikia galimybę daugiau judėti, o tai naudinga ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl bendruomenės kūrimo, aktyvesnio bendravimo su kolegomis. Šių metų tikslas, kartu su kolegomis, įveikti 16 362 kilometrų atstumą (kaip iki Tokijo ir atgal), simbolizuojantį Tokijo žaidynes, vyksiančias 2020-aisiais.
Puiki priemonė didinti motyvaciją ir gerinti sveikatą
Praėjusiais metais 3630 kilometrų dviračiu į darbą numynęs Vytautas Miliukas.
Pasak Lietuvos sporto universiteto dėstytojos, trenerės Simonos Pajaujienės, didinti fizinį aktyvumą turėtų būti visų mūsų siekis. Dažniausiai ieškome pasiteisinimų – nėra laiko, pinigų sporto klubui, tačiau puikiausia ir nieko nekainuojanti sporto priemonė dažniausiai po ilgo žiemos miego vis dar ,,dulka” sandėliuke ar garaže. ,,Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja skatinti spontanišką aktyvumą ir integruoti jį į savo dienotvarkę. Važiavimą dviračiu itin naudinga įtraukti į kasdienę savo veiklą. Idealu, jei dviračiu galime vykti į darbą, tuomet net nereikia skirti papildomo laiko sportui, be to, tai nieko nekainuojanti sporto šaka, kur žmonės gali išnaudoti laiką keliavimui iš vienos vietos į kitą savo fizinio aktyvumo didinimui”, – kalbėjo apie pagrindines naudas S. Pajaujienė.
Pašnekovė tvirtina, kad važiavimas dviračiu naudingas ne tik dėl aplinkos tausojimo, ekologinių tikslų, bet ir dėl sveikatinimo. Jei kasdienė kelionė dviračiu į darbą užtrunka bent 30 minučių, stiprėja visa širdies kraujagyslių sistema bei kelio sąnarį supantys raumenys, dirba įvairios raumenų grupės. ,,Džiugu, kad atsiranda įmonių, kurios supranta, kad fiziškai aktyvus darbuotojas, atvažiavęs į darbą dviračiu, bus efektyvesnis, produktyvesnis, geros nuotaikos. Na, o jei tai tampa mada, įpročiu, kasdienybe, tai nuostabu. Būkime kūrybingi ir skatinkime tai daryti”, – sakė S. Pajaujienė.
Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė palaiko įmonių iniciatyvą darbuotojus skatinti gyventi sveikiau. ,,Taip gyvensime ir švariau, ir sveikiau, ir greičiau pasieksime darbo vietą, juk išvengsime kamščių. Aš visuomet už judėjimą, visos įmonės galėtų savo darbuotojus motyvuoti daugiau sportuoti, juk darbo metu daug sėdime, o tuomet ir vėl keliaujame automobiliu vietoj to, kad stiprintume savo raumenis bei sveikatą”, – komentavo J. Bartaškienė.
Svarbu prisiminti ne tik saugumo, bet ir taisyklingo važiavimo dviračiu taisykles
Simona Pajaujienė akcentuoja, kad kiekvienam, norinčiam prisijungti prie iniciatyvos į darbą vykti dviračiu, svarbu nepamiršti ir saugumo bei taisyklingos padėties ant dviračio:
– Sėdėti reikia patogiai, kad svoris būtų vienodai pasiskirstęs tarp balnelio (sėdynės), vairo ir pedalų.
– Rankos beveik ištiestos, bet neįtemptos (neužblokuotos per alkūnės sąnarius), nes tada geriau gali amortizuoti visus smūgius ir sumažinti viršutinės kūno dalies įtampą.
– Koja ant pedalo turi pilnai neišsitiesti per kelio sąnarį, pirštai ir keliai nukreipti pirmyn lygiagrečiai, keliai laikomi tiesiai virš čiurnų, netoli rėmo.
– Vairas turi būti sėdynės lygyje, kad kūnas palinktų 45 laipsnių kampu (pradedantiesiems arba turintiems nugaros problemų vairą galima kelti šiek tiek aukščiau).
– Nugara kiek galima natūrali – tiesi, šiek tiek suapvalinta, pečiai atitraukti kuo toliau nuo ausų, būtinai aktyvuoti pilvo sritį.
– Stengtis ritmiškai pirštų galais spausti ir traukti pedalus. Viena koja traukia, kita – spaudžia. Sugebėjimas panaudoti čiurnos sąnarį yra geros technikos požymis! Kievieną apsisukimą žemyn pradėti nuleistu kulnu, po to įjungti į darbą pirštus, kuriais traukti pedalą.
– Važiuojant į kalną atsistojus, rankas šiek tiek sulenkti, išlaikyti vienodą pedalų ritmą.
– Naudojant dviračio pavaras, galima atlikti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo darbą. Nevertėtų minti su per daug laisva pavara ir per dažnais pedalų apsisukimais.
Tad šalin abejones, priimkite iššūkį ir nuo rytojaus kvieskite kolegas stiprinti sveikatą vykstant į darbą dviračiu ir mėgaujantis bundančia gamta!
