Prieš savaitę Lietuvoje siautusi audra sukėlė nuostolių ne tik gyventojų namams ir kitam turtui, bet ir apgadino daugybę automobilių. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, po rugpjūčio 22 d. audros buvo gauta daugiau nei 200 žalų kreipinių apie apgadintas gyventojų ir verslo įmonių transporto priemones. Didžioji dalis šių žalų − susijusi su ant automobilių užvirtusiais medžiais, nulūžusiomis šakomis, kitais vėjo pakeltais objektais.
„Dėl siautusios audros labiausiai nukentėjo automobilių stiklai, stogai, variklio dangčiai ir kitos viršutinės kėbulo dalys. Taip pat fiksavome nemažai eismo įvykių, kai vairuotojai susidūrė su netikėtai ant važiuojamosios kelio dalies atsiradusiais objektais, pavyzdžiui, nulūžusiomis medžių šakomis ar viršūnėmis. Tokie atvejai nutiko ne tik šalies regioniniuose keliuose, bet ir intensyviose automagistralėse. Ši audra dar kartą parodė, kokios nuožmios ir neprognozuojamos gali būti gamtos jėgos“, − sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, dalis gyventojų nepaisė arba neįvertino iš anksto skelbtų perspėjimų apie artėjančią audrą. Dėl to nemažai transporto priemonių buvo paliktos miškingose vietovėse, po medžiais, prie vandens telkinių ar poilsio zonose, kur stiprus vėjas kėlė didžiausią pavojų.
„Gavus perspėjimą apie artėjančią audrą, smarkų vėją, liūtis dažniausiai pirmiausia galvojame apie savo namus, sodybas, sodus, tačiau verta prisiminti ir automobilį. Kartais pakanka jį perstatyti į saugesnę vietą, atsisakyti nebūtinos kelionės ar tiesiog nebandyti laimės įveikiant apsemtą kelio ruožą. Tokie sprendimai atrodo paprasti, tačiau esant išskirtinėms ir ekstremalioms oro sąlygoms jie gali padėti išvengti didelės žalos“, – pabrėžia G. Petrikas.
Įvertinkite, kokioje vietoje jūsų automobilis
Pasak eksperto, vienas paprasčiausių prevencinių veiksmų prieš prognozuojamą audrą – pasirinkti kuo saugesnę automobilio stovėjimo vietą. Pučiant stipriam vėjui ar siaučiant audrai, transporto priemonės nereikėtų palikti šalia didelių medžių, netoli reklaminių konstrukcijų ir kitų objektų, kuriuos gali išjudinti ir nuversti smarkūs vėjo gūsiai.
„Jeigu yra galimybė, automobilį geriau perstatyti į vietą, kur aplink nėra galinčių ant jo užvirsti objektų. Pavojingiausi, žinoma, yra dideli medžiai ir jų šakos – kaip parodė paskutinė audra, net iš pažiūros sveiki atrodantys medžiai gali neatlaikyti smarkaus vėjo ir krisdami suniokoti automobilius. Paliekant automobilį atviroje erdvėje, geriau rinktis aukštesnę vietą, taip saugantis nuo užliejimo lietaus vandeniu“, – pažymi G. Petrikas.
Jei kelionė nebūtina, geriau ją atidėti
Meteorologams perspėjant apie sudėtingas oro sąlygas, rekomendacijų vengti nebūtinų kelionių vairuotojams nereikėtų vertinti kaip perteklinio atsargumo. Audros metu eismo sąlygos gali pasikeisti labai greitai, o stiprūs vėjo gūsiai, intensyvūs krituliai ir suprastėjęs matomumas apsunkina vairavimą. Be to, eisme dalyvauja ir kiti vairuotojai, kurių veiksmai gali tapti neprognozuojami.
G. Petriko teigimu, papildomą pavojų kelia ant važiuojamosios dalies patekusios medžių šakos ar kiti vėjo nešami objektai. Stiprus šoninis vėjas taip pat gali netikėtai paveikti automobilio trajektoriją, ypač važiuojant atviromis vietovėmis, tiltais ar išvažiavus iš užuovėjos.
„Jeigu kelionės galima atsisakyti arba ją atidėti, esant perspėjimams apie pavojingus meteorologinius reiškinius taip ir reikėtų elgtis. Jei važiuoti būtina, svarbu pasirinkti saugų greitį, padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių ir būti pasiruošus tam, kad situacija kelyje gali būti visai kitokia, nei įprastomis sąlygomis“, – sako ekspertas.
Stichija smogia vienodai visiems automobiliams
Žalų ekspertas atkreipia dėmesį ir į kitą po gamtos stichijų išryškėjančią problemą – dalis apgadintų automobilių nėra apdrausti savanorišku kasko draudimu. Pasak G. Petriko, dažniau tokios apsaugos atsisako senesnių transporto priemonių savininkai, tačiau automobilio amžius savaime jo neapsaugo nuo gamtos jėgų padarinių.
„Pastebime, kad dažniausiai kasko draudimu draudžiami automobiliai iki 10 metų amžiaus, tačiau vien amžius nėra pagrindinis kriterijus. Pavyzdžiui, gerai išlaikyti, technologiškai pažangūs ar prabangesni automobiliai praėjus ir 10 ar 15 metų gali turėti didelę rinkos vertę, todėl jų savininkams draudimo apsauga išlieka aktuali“, − komentuoja G. Petrikas.
Draudikų praktika rodo, kad užvirtęs medis ar kita stichijos padaryta žala gali automobilį sugadinti nepataisomai arba sukelti labai dideles remonto išlaidas. Tokiais atvejais nuostoliai dažnai siekia kelis ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Kai kuriais atvejais ekonominiu požiūriu automobilio remontas jau tampa netikslingas.
Ekspertas pabrėžia, kad šiuolaikinių automobilių remontas tampa vis brangesnis dėl kamerų, radarų, LED žibintų, panoraminių stogų ir kitų technologijų. Iš pirmo žvilgsnio net nedidelis pažeidimas gali pareikalauti kelių tūkstančių eurų remonto išlaidų.
„Vis dar pasitaiko, kad vairuotojai neskiria skirtingų transporto draudimo rūšių. Norint turėti apsaugą savo automobiliui nuo gamtos jėgų, vagysčių, vandalizmo ir kitų rizikų − reikėtų rinktis kasko draudimą. O privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas atlygina tik tokią žalą, kuri eismo įvykio metu padaroma tretiesiems asmenims“, − sako G. Petrikas.
Apsemtas kelias – ne vieta tikrinti automobilio galimybes
Intensyvios liūtys vairuotojams sukelia dar vieną pavojų – per trumpą laiką gali būti apsemtos gatvės ir kelių ruožai, kuriais vairuotojai įprastomis sąlygomis važinėja be problemų. G. Petrikas pabrėžia, kad privažiavus vandeniu užlietą vietą nereikėtų bandyti jos įveikti, nežinant vandens gylio ir kelio dangos būklės.
„Sėdint automobilyje labai sudėtinga tiksliai įvertinti, kokio gylio yra vanduo, ar kelio danga saugi važiuoti. Bandant važiuoti per apsemtą ruožą vanduo gali patekti į variklį ar automobilio elektros sistemas ir padaryti didelės žalos. Be to, po vandeniu vairuotojas nemato kelio dangos – ji gali būti pažeista, išplauta ar joje gali būti svetimų objektų. Todėl saugiausias sprendimas tokioje situacijoje yra apsisukti ir rinktis kitą maršrutą“, – pabrėžia transporto žalų ekspertas.
Pasak G. Petriko, jei automobilis jau pateko į gilesnį vandenį ir užgeso, nereikėtų pakartotinai bandyti užvesti variklio, nes taip galima dar labiau padidinti techninius pažeidimus.
Pasiruoškite galimiems elektros ir infrastruktūros sutrikimams
Paskutinė audra parodė, kad gamtos stichija gali sutrikdyti ne tik eismą, bet ir elektros energijos tiekimą, todėl prieš prognozuojamą stichiją verta pasirūpinti ir pakankamu automobilio energijos rezervu. Vidaus degimo automobilio vairuotojams rekomenduojama nelaukti, kol degalų bakas bus beveik tuščias, o elektromobilių savininkams – iš anksto pasirūpinti pakankamu baterijos įkrovos lygiu.
„Elektros tiekimo sutrikimai gali paveikti tiek degalinių, tiek elektromobilių įkrovimo stotelių veiklą. Įprastą dieną beveik tuščias degalų bakas ar išsikraunanti baterija dažniausiai nesukelia didelių problemų, tačiau ekstremaliomis oro sąlygomis situacija gali pasikeisti. Todėl jei apie stiprią audrą žinoma iš anksto, verta pasirūpinti ir tokiomis, atrodytų, paprastomis detalėmis“, – sako G. Petrikas.
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
