Gatvėmis ir šaligatviais važinėjantys žmonės ant elektrinių paspirtukų jau tapo neatsiejama miesto dalimi. Vis dėlto, norėdami saugiai įsilieti į miesto ritmą, kai kurie vairuotojai vis dar susiduria su iššūkiais. Važiuoti keliu ar šaligatviu? Kaip pasirinkti tinkamą greitį ir nekelti pavojaus sau ar aplinkiniams? Todėl Lietuvos policijos pareigūnai dalijasi patarimais, kaip ne tik smagiai, bet ir saugiai dardėti miestų gatvėmis, o draudimo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo paspirtuką ir išvengti nuostolių.
Lietuvos policija fiksuoja daugiau įvykių
Ne veltui vieni didesnių elektrinių transporto priemonių vairuotojų iššūkių – saugūs manevrai tiek jiems patiems, tiek ir pėstiesiems ar automobilių vairuotojams. Juk paspirtuku važinėti nereikia jokių specialių leidimų ar mokymų ir būtent tai tampa šių priemonių saugumo spraga. Pastaraisiais metais Lietuvos policija stebi vis daugiau su elektrinėmis transporto priemonėmis susijusių nelaimingų, eismo įvykių bei taisyklių pažeidimų. Lietuvos kelių policijos tarnyba, tik prasidėjus sezonui, vadinasi, vos per kelis pastaruosius mėnesius, užfiksavo jau 8 eismo įvykius, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai, riedžiai, dviračiai. Pastebima, kad dažniausiai nesilaikoma techninių reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių (KET) ir dažnai to pasekmės būna itin skaudžios – patiriami galvos, kojų, rankų sužalojimai.
Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad populiariausių paspirtukų greitis neviršija 25 km/val., todėl tokios galios transporto priemonei galioja įprastos, ir dviratininkams taikomos, KET taisyklės. Galima važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.
Norint mieste judėti saugiai taip pat svarbu stebėti aplinką, būti atidiems ir elektrinių paspirtukų vairuotojams pasirinkti saugiausią greitį konkrečioje situacijoje. Tuomet, kai važiuojama pėsčiųjų taku, aikštėje ar parke, per pėsčiuosius reikia judėti tokiu pat greičiu, kokiu eina pats žmogus. Šitaip išvengiama rizikos dideliu greičiu susidurti, išgąsdinti praeivį, kuris gali staigiai pakeisti kryptį ir pats užkliūti ar nuversti elektrinį paspirtuką bei jo vairuotoją.
Svarbiausia – nepalikti vagims lengvo grobio
Draudimo kompanijos „Compensa Vienna Insurance Group“ produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis pastebi, kad kuo gatvėse daugiau elektrinių transporto priemonių, tuo aktyviau žmonės domisi jų draudimu ir apsauga. Ypatingai dabar, kai vis dažniau susiduriama su tokių transporto priemonių vagystėmis. Būtent šią riziką draudimo ekspertai ir įvardija kaip pačią didžiausią bei daugiausiai nuostolių atnešančią.
„Drąsiai galime teigti, kad būtent paspirtukų vagystės iš patalpų, prekybos centrų parkavimo vietų ar kitų mieste tam skirtų aikštelių tampa tikru iššūkiu vairuotojams. Elektriniai paspirtukai nėra pigūs, todėl vieni pagrindinių mūsų klientų rūpesčių yra koks ir kada draudimas galios ir kuo reikia pasirūpinti, kad vagystės atveju nuostolius būtų galima sumažinti“, – teigia L. Laugalis.
Ekspertas primena, kad apsidraudus namų turtą, apsaugomas ir namuose ar sandėliuke, garaže esantis elektrinis paspirtukas. Tokiu atveju elektrinės transporto priemonės vairuotojas gali nesirūpinti dėl jokių įprastų rizikų – nuo gamtinių jėgų iki vandalizmo. Taip pat tokioms transporto priemonėms draudimas nuo vagysčių ir plėšimo galioja ir už namų ribų, tad dažniausia rizika – paspirtuko vagystė iš viešosios erdvės – tampa nebe tokia baisi. Žinoma, ekspertai pataria ir patiems kiek įmanoma atidžiau rūpintis savo turtu, pavyzdžiui, po įvykio iš karto pranešti policijai, laikinai nepalikti neužrakintoje patalpoje ar neprirakinto prie nepajudinamų objektų. Svarbiausias patarimas – nepalikti vagims lengvo grobio.
Mažas paspirtukas gali lemti didelius nuostolius
Atšilus orams ir išlindus saulei malonu pakvėpuoti grynu oru važinėjant po miestą elektriniu paspirtuku, tačiau reikia prisiminti, kad ir kaip nekaltai tokia transporto priemonė atrodytų, ji taip pat gali sukelti nemalonumų. Pavyzdžiui, svarbu įvertinti atsakomybę ir prieš kitus asmenis, nes valdant tokią priemonę galima sužaloti, apgadinti kito asmens turtą.
„Pavyzdžiui, automobilių vairuotojams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, o štai tokių mažesnių transporto priemonių valdytojams – ne. Tačiau vis dėlto reikia įvertinti, kad valdant bet kokią priemonę ten, kur yra ir kitų žmonių, automobilių, turto, gali nutikti nelaimė, kuri pridaro žalos kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Todėl visada patariame ir paspirtukų vairuotojams pasirūpinti apsauga nuo tokių nutikimų ir šitaip išvengti labai didelių nuostolių“, – pataria L. Laugalis.
Alina Staknevičienė
Marketingo ir komunikacijos vadovė
